Tiesiai priešais galeriją nusidriekusios gatvės eismas atspindžiais perveria
erdvę. Saulės zuikučiai nenuilstamai vėl vilnija sienomis, žaismingai
liesdami kūrinius, o praeivių, mašinų šešėliai sluoksniuojasi keisdamiesi ir
nuolat judėdami. Taip žvitriai šviesu būna tik vasarą, kuomet saulė
ilgiausiai teikia savo šilumą ir šviesą.
Jau tradiciškai vasaromis veikiančios parodos SUMMERTIME kasmet
žymi pasikartojantį gamtos ciklo ratą. Vasaros metas itin svarbus – sėklos
užmezga vaisių, lapai tampa patys žaliausi, visa, kas aplinkui, veši ir
sodriai gyvuoja. Juk vasarą savo terroir (įvairių veiksmų ir charakteristikų
visuma, apimanti geografinę produkto kilmę, reljefą, dirvožemį bei visą
aplinką) bręsta ir sirpsta vynuogynai, išraižantys ištisus laukus, o vėliau
uogos virsta intensyvaus skonio vynu. Lygiagretėmis nusėti peizažai
tęsiasi iki pat „Horizonto“. Norint užauginti, išgauti, o vėliau džiaugtis
saldžiais darbo vaisiais, reikia paplušėti, kaip pluša „Sodininkas“,
„Uogautoja“, „Darbininkų kolonija“. Gyvenant gamtos ritmu neišvengiama
dienų „Kaip lietus“. Tuomet kryptimi Sodas–Vilnius, įsėdus į „CNG 2“
mėlynų sėdynių raštais nusėtą autobusą, važiuojama aplankyti miesto, kol
lietus tuo tarpu rūpinasi augalais.
Savotiškas THE ROOM galerijos interjero „terroir“ formuojasi iš keturių
skirtingų autorių – Inos Budrytės, Eglės Gineitytės, Angelės Šyvokaitės ir
Aurelijos Zaburaitės – kūrinių parodos SUMMERTIME'25. Šitoje visumoje
sirpstantys vaisiai įvairūs – nuo brandžiausių iki ką tik užmezgusių.

Aurelija Zaburaitė