Kabinetai – vietos gamtoje, kur nusišalinus galima įsikurti ir būti; stebėti,
galvoti ir įsiminti.
„Tai, ką aš iš tikrųjų matau, vis dėlto turi būti tai, kas manyje sukyla dėl
objekto poveikio“ (Ludwig Wittgenstein).
Tai, kas tą akimirką arba kažkada vėliau išnyra iš atminties ir atsiranda
tapinių ar brėžinių pavidalu, yra patirto įspūdžio atkūrimas, stebėjimo ir
jausmo rezultatas. Tapymas budina prisiminimus ir nukelia į užmirštas
erdves arba klaidina nepažiniuose toliuose...

Jazzmenas praeidamas pro šalį pasakė,
Kad vieta, kur ji būna, vadinasi PRIEŠKOPIS.
Kitą dieną jinai pamėgo būti dauboje,
Žymėjo kažką, kas panašu į supustytą smėlį...
Po to nebenorėjo iš ten išeiti –
Kol neatsirado PROVAIZDIS.“

Eglė Gineitytė